Nors mokiniai nuo šio rugsėjo grįžo į klases, pandemijos bei nuotolinio mokymo(si) iššūkiai, su kuriais teko susidurti visai švietimo bendruomenei, vis dar išliko aktualūs. Įvedus nuotolinį mokymą(si), mokiniai patyrė įvairiausių sunkumų – pablogėjo tiek emocinė, tiek fizinė sveikata, trūko kontakto su mokytojais ir bendraamžiais, teko pratintis prie ne visada palankių mokymosi sąlygų, tapo sunkiau įsisavinti dėstomą medžiagą ir t. t.
„Pagrindiniai, nuotolinio ugdymo(si) metu, moksleivių bendruomenę ištikę sunkumai yra susiję su socializacija – gyvo bendravimo, tiek su mokytojais, tiek su klasiokais bei kitais mokyklos bendruomenės nariais, stoka. Ugdymo(si) procesui persikėlus į virtualią erdvę mokiniai turėjo ne tik greitai adaptuotis prie pasikeitusios situacijos, bet ir neprarasti motyvacijos siekti užsibrėžtų tikslų, tinkamai vykdyti savo pareigas, atsakomybes ir vadovautis akademinio sąžiningumo principais. Svarbu paminėti, jog šiuos iššūkius iškart įveikti pavyko ne visiems, nes dalis mokinių neturėjo primityvių, tačiau labai svarbių ir reikalingų, lygiaverčių sąlygų mokytis nuotoliniu būdu – kai kurioms šeimoms trūko kompiuterinės technikos, interneto ryšio, tad buvo pastebima didesnė socialinė atskirtis.
Noriu akcentuoti, kad šis sudėtingas laikotarpis taip pat neigiamai paveikė ir mokinių psichikos sveikatos būklę. Taigi, manau, jog naujieji mokslo metai, vyksiantys kontaktiniu būdu, bus pakankamai didelis iššūkis visai švietimo bendruomenei, nes visiems reikės prisiminti senas tradicijas, iš naujo formuoti pamirštus įpročius, grįžti prie tokio mokymo(si) proceso, kuris vyko prieš pandemiją, ir dar papildomai nepamiršti saugiklių, kurie užtikrintų, jog COVID-19 virusas neplistų mūsų šalies švietimo įstaigose ir, žinoma, visoje šalyje. – dalinasi Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė.
Siekiant kompensuoti minėtus praradimus, buvo inicijuotas projektas „Padėsiu mokyti(s)“, kviečiantis kiekvieną Lietuvos pilietį, sulaukusį 16 m. amžiaus, ištarti „Padėsiu mokyti(s)“ ir prisijungti savanorystei kontaktiniu ar nuotoliniu būdu. Savanorystės metu mokiniams teikiama individuali arba grupinė pagalba pamokų metu mokyklose, atliekant namų darbų užduotis arba bendraujant, palaikant emociškai ar motyvuojant. Svarbu paminėti, kad užtikrinant kokybišką darbą su mokiniais, kiekvienas, norintis tapti „Padėsiu mokyti(s)“ savanoriu, turi išklausyti mokymus, o baigus savanorystę – įteikiamas tai įrodantis pažymėjimas.
Norinčius užsiimti geranoriška veikla bei drauge su mokiniais „versti mokymosi sunkumų kalnus“, „Padėsiu mokyti(s)“ kviečia prisijungti užpildant registracijos anketą.
K. Pralgauskytė sako, jog „analogiško formato iniciatyvos yra puikus įrodymas, jog savanorystė ir altruistiška veikla gali būti tarsi tiltas, sumažinantis visuomenėje pastebimas takoskyras ir įgalinantis žmogų veikti bei kurti gražesnį rytojų kiekvienam iš mūsų!“.
„Padėsiu mokyti(s)“ iniciatoriai: Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos skautija, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nacionalinė NVO koalicija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Paramos vaikams centras.