Birželio 18 d. Vilniuje įvyko Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) organizuojama konferencija „Jauno žmogaus psichikos sveikata: jo paties ar ir valstybės rūpestis?“.
Pradžią konferencijai davė per 52-ąją LiJOT Asamblėją priimta Rezoliucija dėl psichikos sveikatos puoselėjimo, kurios pagrindinis tikslas – sustiprinti dėmesį, skiriamą psichikos sveikatos sričiai. Šios Asamblėjos metu viena iš rezoliucijos rengėjų, LiJOT valdybos narė Karolina Poškutė, teigė: „Kiekvienas patiriame arba matome psichikos sveikatos sutrikimus, tačiau jaunų žmonių balsas ir nuomonė apie šią temą niekada nebuvo girdimas. Jei susiduriame su sunkumais, mus dažnai išvadina silpnais. Socialinė stigma, diskriminacija, neigiamas visuomenės požiūris ir informacijos trūkumas atbaido žmones nuo pagalbos ieškojimo.“
Į LiJOT iškeltas problemas buvo ieškoma atsakymų konferencijoje. Prelegentai skaitė pranešimus apie psichikos sveikatos svarbą, jauno žmogaus psichikos sveikatos raštingumą, moksleivių ir studentų psichikos sveikatai kylančius iššūkius, problemas, atsirandančias psichologinę pagalbą teikiant nuotoliniu būdu, jaunimo organizacijų indėlį į psichikos sveikatos stiprinimą bei ateities perspektyvas.
Konferencijoje buvo perskaityta 12 pranešimų. Savo žiniomis dalijosi psichologai, psichiatrai, mokslininkai, valstybės tarnautojai ir jaunimo organizacijų atstovai, besirūpinantys savo ir savo bendraamžių emocine sveikata.
Jaunimo psichikos sveikatos ir emocinės gerovės klausimas prasideda nuo tokių elementarių dalykų, kaip patyčios mokykloje ar kitoks smurtas artimoje aplinkoje, tačiau veda prie labai tragiškų pasekmių. Remiantis LiJOT užsakymu atlikto tyrimo „Jaunimo psichikos sveikatos stiprinimas Lietuvoje“ duomenimis, savižudybė jaunimo tarpe sudaro 24,36 proc. visų mirčių priežasčių, o tai yra antras rezultatas tarp visų Pasaulio sveikatos organizacijai priklausančių šalių.
Konferencijoje buvo įrodyta, kad psichologinių problemų gali turėti bet kas, tačiau pažeidžiamiausia grupė – jaunimas. Kaip paaiškėjo po Lietuvos studentų sąjungos atlikto tyrimo, 66 proc. studentų jaučia ilgai besitęsiančią blogą nuotaiką ir net 80 proc. apklaustųjų patiria nerimą. Remiantis tuo pačiu tyrimu, dauguma studentų yra linkę bandyti psichologines problemas spręsti patys, o ne prašyti profesionalų pagalbos. Tai parodo, kad mūsų psichikos sveikatos sistemoje yra spragų – niekas neturėtų bijoti kreiptis į specialistą pagalbos.
Konferenciją vainikavo Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos profesoriaus, vaikų ir paauglių psichiatro Dainiaus Pūro pranešimas apie jaunimo psichikos sveikatos raštingumą. Anot jo, psichikos sveikatos problemos mūsų regione vis dar yra stipriai stigmatizuojamos, kas iškreipia suvokimą ir nubrėžią ribą tarp sveikų ir „bepročių“.
LiJOT prezidento Luko Kornelijaus Vaičiako vertinimu, pandemija sukūrę erdvę, kurioje galime drąsiau kalbėti apie tai kaip jaučiamės: „Džiaugiuosi, kad rūpinamasis savimi ir artimu nebėra toks didelis tabu, nebijome apie tai kalbėti ar prašyti pagalbos. Tikiu, kad jaunimas būdamas Lietuvos dabartimi pasieks, kad psichikos sveikata gerės nuolatos.
Teksto autorė – Eurodesk Lietuva redaktorė Emilija Pociūtė
