Karantino pasekmės mūsų emocinei sveikatai

Nors krizė pirmiausia vertė rūpintis fizine savo bei artimųjų sveikata, vėliau išryškėjo ir kitos galimos pasekmės. Nežinomybę, grėsmę, staigius pokyčius lėmęs karantino laikotarpis neigiamai paveikė daugybės žmonių emocinę sveikatą. „Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“ atliko emocinio klimato tyrimą,  kurį sudarė penkios bangos, o rezultatai rodo, jog labiausiai neigiamai karantinas paveikė 18-29 metų žmones.

Atliekant visus penkis tyrimus, jaunų žmonių streso lygis buvo aukštesnis nei vyresnių asmenų. Panašūs rezultatai matomi ir vertinant patirto liūdesio, nerimo bei pykčio emocijas.

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, jog jauni žmonės ne tik neturi patirties emociškai tvarkytis su vadinamosiomis šoko situacijomis, bet ir yra mažiau stabilūs finansiškai (paskolos, būsto nuoma, maži vaikai) bei profesiniu aspektu.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas sako: „Visada kartojau, kad dėmesys jauno žmogaus psichinei sveikatai yra nepakankamas. Šis tyrimas tai tik dar kartą įrodo, nes valstybės įstaigų dėmesys buvo skiriamas brandesnio amžiaus asmenims, jų emocinei būklei karantino meto, o jaunimas – paliktas dorotis su problemomis vieni. Blogiausia tai, kad nežinome apie mokyklinio amžiaus jaunimo psichologinę sveikatą karantino metu, neturime informacijos kaip jie reagavo į koronaviruso krizę Lietuvoje. Visgi džiaugiuosi nevyriausybinių organizacijų iniciatyvomis, kurios lengvino karantino metu sukeltas emocinės sveikatos pasekmes. Klausimas vienas: ar to pakanka?“

Daugiau apie atliktą tyrimą: https://bit.ly/2Z4K3Ny

Kitos naujienos