Jauna Vyriausybė – turinys ar forma?

Share on facebook
Share on twitter
Share on email

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos Prezidento Luko Kornelijaus Vaičiako komentaras.

Paskirtoji ministrė pirmininkė praėjusią savaitę pristatė galimą ministrų kabinetą. Kandidatūros sulaukė labai skirtingų vertinimų, bet iš viešosios erdvės susidaro įspūdis, kad vėl diskutuojame apie formą, o ne apie turinį, t.y. kandidatai klausinėjami apie praėjusius gyvenimo etapus, džiaugsmus ir klystkelius, tatuiruotes ar savo jauną amžių. Girdisi baimė, kad asmenys be gyvenimiškos patirties – prasti politikai. Žvelgiant Europiniu kontekstu, tai Europoje jaunas amžius dažniau yra  privalumas, nei trūkumas. Jauniausia ministrė pirmininkė – Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin, kuri pradėjo eiti pareigas būdama 34 metų, lietuvis ir jauniausias Europos Komisijos komisaras – Virginijus Sinkevičius (pradėjo 29), o Kira Marie Peter-Hansen Europos parlamentarės mandatą pradėjo įgyvendinti 21 metų.

Amžius pats iš savęs dažnu atveju yra tik skaičius, nes aktyvus ir pilietiškas jaunuolis, ilgai veikęs nevyriausybiniame sektoriuje, mokyklose ar bendruomenėse, gali pasiūlyti daug daugiau visko valstybei nei sustabarėjęs vyresnio amžiaus asmuo. Aktyvūs jauni žmonės, LiJOT organizacijų narių atstovai šių metų vasarą susibūrė, apžvelgė dabartinės (laikinosios) Vyriausybės programą, diskutavo savo organizacijose ar bendruomenėse bei su visomis savo idėjomis ir pasiūlymais susirinko priimti pasiūlymus būsimosios Vyriausybės programai.

70 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų pasisakė visomis aktualiomis temomis, nes juk nėra nei vienos temos, kuri neliestų jauno žmogaus, tiesa? Jaunimo situacija Lietuvoje nuolat kinta – tai lemia emigracija, švietimo, užimtumo reformos, ekonominis jaunų žmonių aktyvumas ir kitos nenumatytos priežastys, kaip pandemijos proveržis. Priemonės, orientuotos į jaunimo politikos stiprinimą, yra neabejotinai svarbios – strateginiuose valstybės dokumentuose yra įtvirtintos nuostatos, skatinančios jaunimo užimtumą ir tinkamą paslaugų (su)teikimą. Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ numatyta, jog piliečiai, o taip pat ir jaunimas, turi būti sąmoningi ir dalyvaujantys viešajame valstybės gyvenime: „Suprasdami, kad valdžia negali ir neturi spręsti visų problemų, kiekvienas iš mūsų turi turėti daugiau galių ir atsakomybės priimant ir įgyvendinant daugelį svarbių sprendimų. Mums reikalinga veikli visuomenė“.

Rinkimų laikotarpiu jaunimo atstovai susitiko su visų politinių jėgų atstovais pristatyti jaunimo pasiūlymus. Būtina pastebėti, kad Seimui priklauso tik tos politinės partijos, kurios rado laiko ir noro susitikti su jaunimu. Sutapimas? Nemanau. Apžvelgus jaunų asmenų socialinę padėtį, jaunimo sveikatą, nacionalinį saugumą, švietimą ir ugdymą bei, žinoma, žaliąją ekonomiką, jaunimo organizacijos teikia šimtus pasiūlymų gerinant konkrečias sritis.

Vakar, antradienį, LR Seimas patvirtino LR Prezidento G. Nausėdos teiktą Ingridos Šimonytės kandidatūrą pradėti eiti ministrės pirmininkės pareigas, o šiandien – Prezidentas pasirašė dekretą, pagal kurį Ingrida Šimonytė paskiriama ministre pirmininke. Linkiu didžiulės sėkmės premjerei ir būsimiesiems ministrams. Valdyti valstybę ateina nauja karta, ta karta, kuri subrendo, užaugo nebe sovietmečiu, jauni politikai visiškai kitokie, jie visai kitaip komunikuoja tarpusavyje ir su Lietuva.

Kandidatai į ministrus, kaip ir mes, kiti jauni žmonės, simbolizuojame naują etapą valstybės gyvenime, nes valstybę ateina valdyti tie, kurie nedaug patys vyresni už pačią Lietuvos nepriklausomybę. Mes, pilietinės visuomenės atstovai, esame tam, kad kartu dirbdami, Lietuvai pasiūlytume gražesnę dabartį ir šviesesnę ateitį. 

Susipažinti su LiJOT pasiūlymais būsimosios Vyriausybės programai galite čia.

Kitos naujienos