Praėjo du dešimtmečiai nuo 2000 m. Jaunimo metų Lietuvoje, per kuriuos Lietuvoje užaugo nauja jaunimo karta, susidurianti su šiandien gajomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis bei tapusi gausiausiai emigruojančia Lietuvos demografine grupe. Šiandien LR Seimas patvirtino – 2022-aisiais metais minėsime Lietuvos jaunimo metus.
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen LR Seime, pristatydama Lietuvos jaunimo metų nutarimo projektą akcentavo, jog jaunimą itin neigiamai paveikė pandemija: „Šiandien, kai pasaulyje veikianti Covid-19 pandemija palieka akivaizdžias ekonomines ir socialines pasekmes savarankišką gyvenimą pradedantiems jaunuoliams: jų sveikatai, įsitvirtinimui visuomenėje, pilietiniam aktyvumui, turime skirti deramą ir papildomą dėmesį tiek Lietuvos jaunimo problemoms, tiek jaunimo politikos tikslams, kurie atlieptų popandeminę ateitį.“
Siūlymą pateikė Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS). Atkreipiamas dėmesys, jog 2022-aisiais metais bus minimos Lietuvos jaunimui svarbios sukaktys: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos trisdešimtmečio ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos penkiasdešimtmečio įsteigimo jubiliejai. Šių organizacijų istorinis indėlis prisidedant prie Lietuvos jaunimo vienijimo šalyje ir pasaulyje bei jaunimo politikos formavimo yra nusipelnęs įvertinimo, kurį jaunimui ir jaunimo organizacijoms suteiktų įtraukimas į atmintinų metų sąrašą. Jaunimo metai suteikia galimybę atkreipti visuomenės dėmesį į jaunimo situaciją ir jaunimo problemas Lietuvoje, inicijuoti diskusijas ir tinkamų sprendimų priėmimą bei palengvinti jaunimo įsitvirtinimo procesą Lietuvoje.
„Apie tokią idėją kartu su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga pradėjome diskutuoti dar praėjusiais metais ir iškart gavome Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen palaikymą. Tokia idėja neatsirado iš niekur – kitąmet švęsime LiJOT trisdeštmetį, PLJS penkiasdešimtmetį. Tikiu, kad tokių metų paskelbimas dar labiau atkreips dėmesį į Lietuvos jaunimo politikos tikslus ir Lietuvos jaunimo problemas šalyje ir užsienyje. Visi kartu atnešime taip reikiamą pokytį,“ – pakomentavo LiJOT Prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas.
Įsikūrusi 1992 metais, šiuo metu LiJOT po savo skėčiu jungia 70 nevyriausybinių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų. Visos jos vienija tūkstančius jaunų žmonių visoje Lietuvoje. Nuo pat savo veiklos pradžios susibūrusios jaunimo organizacijos kūrė veiklas ir iniciatyvas skatinančias jaunimo pilietiškumą – „Misija Sibiras“, „Man Ne Dzin“, „Ačiū, Lietuva!“ ir kitos iniciatyvos. LiJOT 2019–2023 metais savo veiklą grindžia žiniomis ir faktais paremtu jaunimo ir jaunimo organizacijų atstovavimu bei jaunimo politikos formavimu, narystės ir vidinio bendradarbiavimo stiprinimu, LiJOT vystymu ir jaunimo galios didinimu. PLJS įsteigta 1972 m. II-ojo Pasaulio lietuvių jaunimo Kongreso metu. Nuo to laiko ši organizacija vienija lietuvių jaunimą daugiau nei trisdešimtyje šalių. Kas 3-4 metus vykstantis Kongresas užtikrina nuolatinį šios organizacijos veiklų aktualumą: nuo pasaulinės žiniasklaidos atgarsių sulaukusių pilietinių demonstracijų dėl Lietuvos nepriklausomybės iki lietuvių kilmės jaunimo interesų atstovavimo jau laisvoje Lietuvoje. Pastaraisiais metais PLJS aktyviai veikė diasporos pilietiškumo skatinime aktyviai įsijungdama į „Mūsų metas DABAR“ akciją bei inicijuodama jaunimo įsitraukimą į Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus rengdami specialiai užsienio lietuviams skirtas informacines laidas ir debatus su kandidatais. Dėl COVID-19 pandemijos XVI-asis Pasaulio lietuvių jaunimo Kongresas, anksčiau planuotas vykti 2021 m. Punsko krašte (Lenkija), šią vasarą vyks virtualiai.
