Mokinių savivaldos sąvoka vis dar nesuprantama parlamentarams

Mokinių savivaldos sąvoka vis dar nesuprantama parlamentarams

Prieš kelias dienas LR Seimas pritarė Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisoms. Pakeitimais tobulinamas jaunimo politikos įgyvendinamasis lygmuo, užtikrinant visų jaunimo grupių problemų sprendimą, kaštų požiūriu efektyvią, racionalią, horizontaliuoju principu vykdomą jaunimo politiką. Taip pat patikslintos ir atsakingos jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos – Jaunimo reikalų tarybos funkcijos. Įstatymas papildytas išmaniojo darbo su jaunimu bei jaunimo informavimo ir konsultavimo sąvokomis bei įstatymo pataisose reglamentuoti išmanieji darbo su jaunimu metodai.

Nors pakeitimai akivaizdūs ir reikšmingai papildantys jaunimo politikos veikimą, tačiau paskutinę minutę buvo nuspręsta, kad pagrindiniame jaunimo politiką apibrėžiančiame įstatyme, sąvoka mokinių savivalda nėra reikalinga.

Praktikoje mokinių savivalda nėra apibrėžta ne viename teisės akte ir tai sudaro teisinių neaiškumų tinkamai interpretuoti šį darinį, o ir užtikrinti tinkamą jos narių delegavimą į Savivaldybių jaunimo reikalų tarybą. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), atstovaudama jaunimo organizacijų nuomonei teigia, jog paskutinėmis minutėmis priimti sprendimai, smukdo pagrindinio dokumento, apibrėžiančio jaunimo politiką, kokybę.

LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas teigia, jog kelis metus besitęsiantys klausimai paskutinėmis akimirkomis įgavo nežmogišką tempą. „Jaunimo politikos reforma su pakilimais ir nuosmūkiais vyksta jau keletą metų, tačiau paskutinėmis minutėmis priimti sprendimai griauna beveik 5 metų įdirbį“ – sako L. K. Vaičiakas.

LiJOT prisidėjo prie įstatymo rengimo ir siūlė įstatyme įtvirtinti mokinių savivaldos sąvoką, taip užtikrinant tinkamą mokinių savivaldos veikimą ir jos narių dalyvavimą savivaldos veikloje.

Mokinys, dalyvaudamas mokinių savivaldoje, sužino savo teises ir įgyja pareigos bei atsakomybės jausmą, taip pat pasisemia patirties bei reikalingų kompetencijų. Savivaldos atstovas jaučiasi saugiau bendraudamas su mokytojais ir mokyklos valdžia, taip gali atstovauti mokinių interesams bendraudamas su žinybų ir institucijų atstovais, politikais.

„Buvimas mokinių savivaldoje skatina demokratiją. Siekiant stiprinti jaunimo politiką iš pagrindų ir norint aprėpti visus klausimus, mokinių savivaldos sąvoka turėjo atsirasti įstatyme. Per dvi valandas nuo posėdžio komitete ir svarstymo Seime, nebuvo sudarytos sąlygos pilietinei visuomenei išsakyti savo nuomonę. Būtent dėl noro klausimus išspręsti kuo greičiau, kenčia ir pačio įstatymo kokybė“ – sako LiJOT Prezidentas.

Leave a Reply

Your email address will not be published.